2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Taip tikrai neatrodau kasdien

Kai vėjas karaliauja už lango, bandydamas augalų liemens tvirtumą, o pirmos naktinės šalnos šienauja medžių lapus, kai dangus spjaudosi lietaus lašais į langą, labai gera prisiminti vasarą. 
Vasarą dirbome ir ilsėjomės. Taip taip, ilsėjomės. Gal dėl to, kad vis dėl to ne full time bitininkai esame, radome progą ir prie lietuviškosios jūros ištrūkti, ir Jonines miškuose atšvęsti. O štai didysis šeimynos bitininkas, Tomo dėdė Jonas tik praėjusį savaitgalį galėjo ištarti žodį "atostogos", nes vasarėlę ne prašoko, o pradirbo. Galės dabar rankas ir akis pailsinti, o čia, Vilniuje, prasidės tikras darbymetis. 
Vasarą pasirodė, kad mūsų aviliai ant stogo domina ne tik mus pačius. Į svečius buvo atkeliavęs Gedmantas Kropis iš žurnalo LAIMA ir Miesto mamos su fotografe Raimonda Vyšnia.
Jie padarė nuotraukų, o mes (aš viena) papozavome taip, kaip tikrai neatrodom kasdien.



Besifotografuodama galvojau, kad jei bitelės cvakteltų man į nugarą, tą akimirką tikrai nesakyčiau apie jas tiek daug gražių žodžių. Ir būčiau pati kalta :)
Bet užteks apie vasarą. Jos liko tik gražus prisiminimas. Įsibėgėja ruduo, o mes jau į dėžutes guldome vaškinius žaisliukus, rikiuojame medų sandėlyje - linkėsime jums nesirgti ir gražiai sulaukti pavasario.