Gastronominis nacionalizmas ir Kalėdos

Šiandien buvo puiki diena. 

Pagaliau baigiau prezentaciją, kuria norėjau pasiūlyti įmonėms ir šiaip gerus dalykus mėgstantiems žmonėms apsispręsti dėl kalėdinių dovanų.

Man patinka daryti prezentacijas. Kartais taip patinka jas daryti, kad prisigalvoju įvairiausių "kūrybiškumų", po kurių lieka nebeaišku, ką iš tiesų noriu pasakyti :)

Šį kartą taip pat buvau sumąsčiusi tokį vieną. Mano prezentacija turėjo prasidėti taip:

Kalėdų Senelis iš darbo atleido milijoną briedžių

Kaip praneša Laplandijos naujienų agentūra, Kalėdų Senelis šiais metais atleido iš darbo daugiau nei milijoną ištikimai jam tarnavusių briedžių.

“Į laisvę, brangieji, į laisvę lėkit”, - šaukė viso pasaulio vaikų ir suaugusiųjų mylimiausias barzdočius.  Briedžiai  laimingi nurūko žvaigždėmis, jie nusipelnė atostogų.

Geroji naujiena: be dovanų žmonės neliks.

Nuspręsta, kad jas po visą pasaulį išskraidins bitės. Konkursą dovanoms vežioti laimėjo greičiausios ir šauniausios Balžeko bitės. Ko norėtumėt iš jų dovanų?

Galutinis variantas išėjo kur kas paprastesnis ir jį galite pasižiūrėti čia:

http://issuu.com/bitemotinele/docs/balzeko_biciu_dovanos_kaledoms 

 

Mados dovanoti maistą, mano nuomone, į Lietuvą atėjo kartu su gurmė parduotuvių madomis. Tai buvo gražūs pinti krepšeliai, pridėti džemų, alyvuogių, meduolių, konservuotų gėrybių, prikloti atraižų a la šienas - kai augau, apie tai girdėti nebuvo girdima, matyti nebuvo matoma. 

Gana paprasta ir žinoma visada buvo dovanoti butelį, žinoma, ne degtinės :) Su tomis pačiomis madomis, matyt, atėjo ir mada dovanoti vyną.

Bet ką bendro su mumis turi kažkur Šveicarijos  - Prancūzijos pasieniuose skintų abrikosų džemas, kai jį dovanojame Kalėdoms? Ar vynas, gimęs Italijoje?

Atleiskit už gastronominį nacionalizmą, bet man tikrai būtų smagiau gauti miško aviečių uogienės, džiovintų spanguolių iš Žemaitijos ar šaltalankių sulčių.

Buvo laikas, ir visai neseniai, kai pati viriau abrikosų džemą Kalėdoms ir dovanojau jį savo brangiesiems. Bet tuo man ir patinka skonis - jis keičiasi ir, jei sekasi, jei nori ir domiesi, jis keičiasi į gerąją pusę.

Dabar man atrodo, kad dovanoti medų, bitelių pagamintą iš lietuviškų pievų ir paupių, miškų ir pamiškių augalų nektaro yra taip gražu, taip jauku ir miela, kad net geriausio vyno butelis tam negalėtų prilygti (nebent midaus:))

Nes tai sava, tai pagaminta čia, kur gimėm ir užaugom. Taip vertiname bitininkų darbą, taip net patys apie tai ypatingai negalvodami, perduodam tradicijas kitoms kartoms ir į kraują skiepijam meilę tam, kas mūsų pačių sukurta. Juoda duona, varškės sūris su kmynais, skilandis - į eilę su medumi gali atsistoti dar dešimtys lietuviškų gėrybių.

Vertinti tai, kas kokybiška ir gera, yra puiku. Užsidaryti tarp savo sienų ir būti įsitikinusiam tik savo teisybe, yra tamsuoliškumo bruožas. Bet kai žinai, esi išbandęs daug ką ir renkiesi savą gerą produktą - tokią būseną aš vadinu sąmoningumu.

Pagalvokite apie tai, kai eidami į gimtadienį griebsite vieną iš gražia etikete viliojančių vyno butelių ar vieną iš tūkstančių sukuriamų šokoladų. Ką jūs apie juos žinote? O jei iš jums žinomo ir gerbiamo bitininko nupirksite medaus stiklainėlį ir jį gražiai supakuosite - niekada neprašausit. 

Bet šiame paskutiniame sakinyje užkoduotos dvi temos, kurioms prireiks atskirų įrašų. Kaip žinoti, kad medus (ar koks kitas produktas) geras? Ir ar dažnai jūsų neatbaido lietuviškų produktų išvaizda?

Apie tai - vėliau. O aš didžiuojuosi, kad Balžeko bičių medus yra ne tik geras, bet ir gražus medus :)