Obuolių pyragas su medumi

Skambina man mano krikšto mama, kurią nuo mažens vadinu tetute, ir siūlo obuolių. Sakau "nenoriu", nes žinau, kad garaže yra dėžė obuolių, kurios likimo dar nenusprendžiau. Sako "uogienes virk, pyragus kepk". Tarsi aš pati nesumastyčiau. Bet kartais taip nekyla rankos...

Ir vis dėlto, iškepiau. Obuolių pyragą su medumi, kurio ten yra vos šaukštas. Bet tas šaukštas -  ne šaukštas deguto, jis visą pyragą pakylėja į kažkokį meduolio lygmenį ir neapsakomai paprastą, bet nepakartojamą skanumą. 

Prieš tai, kol parašysiu tikslų receptą, noriu pasakyti viena: apie šį pyragą mes su tetute kalbėjom kokius dešimt kartų, nemeluoju. Ji man pasakė receptą, tada paskambino ir pasakė, kad pamiršo vieną sudedamąją dalį, tada po penkių minučių paskambino ir pasakė, kad sodą dėti į skystąją dalį, ne į miltus. Dar porą kartų mes kalbėjome apie jo skonį ir kaip jis kyla orkaitėje. Galų gale, viską vainikavo vakaras, kai ji atsivežė jos keptą pyragą pagal tą patį receptą ir sudėję mano ir jos pyragus lėkštėje mes skanavom ir analizavom, kurios geresnis :)

Kam tiek vargo dėl pyrago? Aš irgi kartais taip pagalvoju. Kai buvau užsisklendusi paauglė, kuri kurdavo eilėraščius savo kambaryje ir nenorėdavo kalbėtis su tėvais, nesuprasdavau, kaip mama su drauge gali valandą kalbėtis apie gėles ar receptus. Atsimenu save: "na, man tai tikrai taip nenutiks!" Tai atrodė tokia banalybė ir nuobodybė! O štai, praeina beveik penkiolika metų ir matote... 

Bet dabar suprantu, kad tos kalbos nėra šiaip sau. Juk gilinamės, kaip iškepti pyragą, kad jis nesuskiltų ir būtų toks skanus, skaniausias pasaulyje ne todėl, kad mums reikėtų kažkaip pamaitinti savo organizmą kalorijomis.

Kad ir ką begamindamos, taip kuriam savo šeimos kulinarinę istoriją. Šitas pyragas man visada primins tave, tetute. Prisiminsiu ir kaip su Tomu jį kabinom dar karštą ir skalavome burnas konjaku vieną tylų vakarą, kai jau dukra miegojo :) Per dvi savaites gaminau jį jau triskart, taigi tai nėra tik vienkartinis susižavėjimas.

Na, gerai, o dabar receptas. Pamėginsiu viską aprašyti tiksliai:

Obuolių pyragas su medumi

200 g cukraus 

200 g riebios grietinės (ne mažiaus 30 proc. riebumo)

200 g miltų

2 kiaušiniai

1 arbatinis šaukštelis sodos

1 šaukštas medaus

Cinamono

ir daug daug obuolių (aš dedu nemažiau 8)

Obuolius nulupame ir supjaustome kubeliais. Gausiai apibarstom cinamonu. Cukrų, grietinę, kiaušinius ir medų sumaišome, įmaišome šaukštelį nugesintos sodos. Tuomet suberiame persijotus miltus. Tešla turi būti tiršta, bet ne per tiršta ir ne per skysta. Kad taip gražiai nuo šaukšto slystų, o ne varvėtų upeliu. Taigi į tešlą sudedame obuolius ir sumaišome. Visą masę supilame į riebalais pateptą kepimo skardą ir į  170 C orkaitę valandėlei ar kol patys matysite, kad iškepęs. 

Skanaus, gal ras šis pyragas vietos ir jūsų istorijoje?