Laimė dėžutėje

Žiūriu, kad kiekvieną savo įrašą pradedu nuo šeimos narių paminėjimo. Matyt, kitaip negaliu, nes ir dabar noriu pradėti "mano tėtis sakydavo..." :) Gal nieko tokio, o net ir labai gerai, tai, matyt, reiškia, kad šeima man ypatingai svarbi.

Taigi, mano tėtis sakydavo, kad nieko nereikia daryti galvojant tik apie pinigus. Nes jei darbą darysi dėl pinigų, jie tikrai neateis. Aš, kaip ir visos dukros, mažytė šventai tikėjau visais tėčio žodžiais. Ėjo metai, kai supratau, kad šio posakio mano tėtis pats nesugalvojo. Taip pat supratau, kad galvok apie pinigus ėmęsis kad ir nemėgstamo darbo, bet juodai atidirbsi - į piniginę tikrai priskris kažkiek "šlamučių". Ir atvirkščiai: pradėsi verslą ar versliuką, bet apie pinigus negalvosi, tai žiūrėk jie ne tik neateis, bet dar ir iš tavęs išeis!

Neaiškūs man tie pinigai iki galo :) Bet šį posakį prisiminiau visai ne dėl pinigų. Prisiminiau, nes aną vakarą pakavau 30 natūralaus bičių vaško kalėdinių žaisliukų užsakymą į Liuksemburgą ir galvojau. Ir visai ne apie banknotus ir ne apie monetas.

Žinoma, aš žinau, kiek litų įvertinta viena dėžutė, kurioje Kalėdų šventės ir eglutės laukia penki vaškiniai žaisliukai - Senelis, varpas, žvaigždė, žirgas ir namelis. Žinoma, kad aš džiaugiuosi, kad mūsų pirmus žingsnius žengiančioje veikloje žmonės mumis tiki ir nori juos sau ar kitiems padovanoti.

Lanksčiau dėžutes, klojau jų dugną tikru šienu, vieną po kito atsargiai guldžiau ant šieno žaisliukus ir galvojau, kaip žmonės kažkur Liuksemburge, nei toli, nei arti, atsidarys tą dėžutę. Įsivaizdavau, kaip jie aiktels "o, kaip gražu!". Tada prikiš nosį, pauostys ir sakys "kaip jie kvepia!" Taip, jie kvepia kaip bitės, kaip medus, kaip saulė, kaip senelio bityno kambariai šiltą vasaros popietę. Tada atsargiai paims vieną už tviskančio siūlo ir įsivaizduos, kaip švelniai jie supsis ant eglutės šakos. Nuoširdžiai tikiu, kad kai atsidarysite dėžutę, patirsit akimirką laimės. Tikriausiai ji nebus tokia didelė, kaip sužinojus, kad laukiatės kūdikio, kad jūsų vaikinas jus myli, kad gavote geriausią pasaulyje pasiūlymą, bet ji bus. O geriau mažos laimės nei visai jokių, ar ne?

Gali neįtikinamai skambėti, tačiau aš mažą laimę patiriu pakuodama žaisliukus, klijuodama medaus etiketes ir rišdama kepurėles. Ir visiems man padedantiems sakau, kad mes čia ne šiaip fizinį, nereikalaujantį žinių darbą dirbam. Visada įsivaizduoju laimingus veidus. Ir, žinoma, stengiuosi, kad jie tokie būtų.

O pinigai, kaip su jais? Dar nežinau iki galo atsakymo į šį klausimą, bet tikriausiai gražiausi dalykai sukuriami galvojant ne apie pinigus, o pinigai yra pripažinimas, kad stengtasi buvo ne veltui.