Šeštadienį Balžeko bitės išlindo į dienos šviesą ir dalyvavo pirmoje savo gyvenime mugėje. Kaip gera pasakyti, kad ta pirmoji mūsų mugė buvo būtent "Kokonas", su pagalbos kitiems prieskoniu. Šiemet prekeiviai dalį pelno skyrė naujai atsidariusiam "Žaislų muziejui", kur tėvams gali atgyti prisiminimai apie vaikystę, o vaikams tiesiog nutįsti seilė dėl visko :)
Apsilankykit, tikrai nuoširdžiai kviečiu:
http://www.zaislumuziejus.lt/lt/
Mugėje atrodėme štai šitaip:
Buvo taip įdomu ir gera susipažinti su žmonėmis, kuriems patinka mūsų gaminami dalykai! Matyti, kaip visi aikčioja čiupinėdami vaškinius žaisliukus eglutei ir kaip vaikams patinka vaško kvapas (vienas berniukas žvakę eglutę kokią minutę uostė prisidėjęs prie nosies, o jo tėtis taip ir nesuprato, kad gal reik kažkokių veiksmų imtis, kai vaikui taip patinka :))
Buvo įdomu nugirsti pokalbį:
- Mama, pažiūrėk kokie žaisliukai!
- Aha, mes ir patys tokių pasidaryti galim.
Norisi paklausti "Tikrai?" :)
Daugiausia žaisliukus žmonės pirko dovanų ir labai dažnas sakė siųsiantis į užsienį. Balžeko bičių žaisliukai keliaus po visą pasaulį - į Ameriką, Australiją, Japoniją, Kiprą ir, žinoma, Angliją, kaip be jos :)
Kai atvykę turistai fotografuojasi Vilniuje ir, atrodo, kad praeidama pro šalį patenku į jų kadrą, pagalvoju, kiek žmonių įvairiausiuose pasaulio kampeliuose turi ir mano veidą nuotraukose?..
Kiek žmonių yra nutūpę mano pačios kelionių nuotraukose? Stovi kampe, žiovauja kur nors antrame plane ar tiesiog eina savo keliu į darbą, kai aš pozuoju prie Triumfo arkos Paryžiuje?
Taip ir mano mamos "kepti" vaškiniai žaisliukai - jie suksis ant eglutės šakos kažkur Niujorke, kažkieno bute ir nors mes tiksliai to nežinosim, bet taip būsime palikę savo pėdsaką, ženklą, kad ir mažytį.
Prakalbus apie nuotraukas, noriu pasidalinti pora, kurias man atsiuntė "Medinio arkliuko" šeimynėlė. Fotografuota Žaislų muziejuje, fotografavo Jolita. Saldu kaip du medu :)
Apsilankykit, tikrai nuoširdžiai kviečiu:
http://www.zaislumuziejus.lt/lt/
Mugėje atrodėme štai šitaip:
Buvo taip įdomu ir gera susipažinti su žmonėmis, kuriems patinka mūsų gaminami dalykai! Matyti, kaip visi aikčioja čiupinėdami vaškinius žaisliukus eglutei ir kaip vaikams patinka vaško kvapas (vienas berniukas žvakę eglutę kokią minutę uostė prisidėjęs prie nosies, o jo tėtis taip ir nesuprato, kad gal reik kažkokių veiksmų imtis, kai vaikui taip patinka :))
Buvo įdomu nugirsti pokalbį:
- Mama, pažiūrėk kokie žaisliukai!
- Aha, mes ir patys tokių pasidaryti galim.
Norisi paklausti "Tikrai?" :)
Daugiausia žaisliukus žmonės pirko dovanų ir labai dažnas sakė siųsiantis į užsienį. Balžeko bičių žaisliukai keliaus po visą pasaulį - į Ameriką, Australiją, Japoniją, Kiprą ir, žinoma, Angliją, kaip be jos :)
Kai atvykę turistai fotografuojasi Vilniuje ir, atrodo, kad praeidama pro šalį patenku į jų kadrą, pagalvoju, kiek žmonių įvairiausiuose pasaulio kampeliuose turi ir mano veidą nuotraukose?..
Kiek žmonių yra nutūpę mano pačios kelionių nuotraukose? Stovi kampe, žiovauja kur nors antrame plane ar tiesiog eina savo keliu į darbą, kai aš pozuoju prie Triumfo arkos Paryžiuje?
Taip ir mano mamos "kepti" vaškiniai žaisliukai - jie suksis ant eglutės šakos kažkur Niujorke, kažkieno bute ir nors mes tiksliai to nežinosim, bet taip būsime palikę savo pėdsaką, ženklą, kad ir mažytį.
Prakalbus apie nuotraukas, noriu pasidalinti pora, kurias man atsiuntė "Medinio arkliuko" šeimynėlė. Fotografuota Žaislų muziejuje, fotografavo Jolita. Saldu kaip du medu :)
Perskaiciau posta, o apacioje raso - komentaru nera. Nu kaip gali nebuti komentaru prie tokio stebuklingo posto. Ypac apie tuos zaisliukus Niujorke. Andre, susigraudinau beskaitydama. Nuostabu!
AtsakytiPanaikintihm... o aš tik šiemet įrašą pernykštį aptikau :P.
AtsakytiPanaikintišilta. vašku kvepia...