Buvome pasižiūrėti Koršunovo ir Marcinkevičiaus "Katedros". Palietė, patiko, įdomių minčių galvoje paliko. Apie talentą, apie meilę, Lietuvą ir kūrybą. Ir, žinoma, prisidedu prie Sauliaus Bareikio personažo, smuikininko, garbinimo. Jo "oi tu grūšia grūšia" skamba galvoje jau tris dienas.
Bet šį sykį ne "oi tu grūšia grūšia" noriu jums padainuoti. Mano daina - apie vyšnią.
Jau ketvirtus metus turime tradiciją: pirmą Advento sekmadienį pasimerkti vyšnios šaką ir laukti, kol ji sužydės iki Kūčių vakaro. Liaudies burtai sako, kad vyšniai pražydėjus netekėjusi mergina kitąmet ištekės.
Šią tradiciją pradėjau tik susipažinusi su Tomuku. Ir žiūrėkit - trejus metus ji pražydo, o aš po jų pagaliau ir ištekėjau! Cha cha, ilgai vyšnia tikrino mano atkaklumą :) O jei rimtai, žinojau aš tą burtą, tačiau buvau ji perfrazavusi kitaip: iki Kūčių pražydusi vyšnia reiškia, kad poroje/šeimoje visus metus žydės meilė. (Be kita ko, kai pirmą kartą nusiskynėme vyšnią, juk negalėjau pasakyti Tomui, su kuriuo draugavau vos keletą mėnesių, ką reiškia šitas burtas - būtų jis mane iškart metęs, kaip moterį, norinčią suvystyti!!)
Bet surimtėkim dar labiau. Prisimenu visas mūsų vyšnias: pirmąją šakelę mums nuo savo vyšnios nuskynė žvejys iš Pervalkos, kai stabtelėjom pas jį žuvies; antrąją medžiojome Vilniuje net iš dviejų kiemų (viena pasirodė per sena, kita jau tiko), trečiaisiais metais nugenėjom Tomo krikšto tėvelių kiemo vyšnią, važiuodami namo iš Druskininkų. Tada mūsų Onytei buvo vos du mėnesiai ir tai buvo pirmoji ilga kelionė iš namų...
Šiais metais turiu dvi vyšnias: Supanikavusi, kad lapkričio paskutinis savaitgalis jau ir bus Advento pradžia, nusirėžiau labai gražią šaką iš Gretos ir Aido kiemo Žvėryne, bet po to supratau, kad keturios savaitės iki Kalėdų prasideda tik šiandien, gruodžio 2-ąją! Galvojau, gal anksčiau laiko nuskinta šaka sugadins mano burtus, todėl taip namie atsirado dar dvi šakos, kurios atkeliavo net iš Kėdainių rajono vieno gerojo pasiuntinio dėka (Kęstuti,ačiū :)
Juokinga, kiek vargo dėl vyšnios :) Šakų primerkti pilni namai :)
Bet aš mėgstu simbolius ir rūpestis, kaip pražydinti vyšnios šaką, man visada virsta beveik mūsų gyvenimo metafora, kaip ir pasirodantys žiedai man reiškia, kad viskas yra gerai. Jei tik apleidžiu namus, bendravimą, savo žmogų tą paskutinį metų mėnesį, kuris pilnas bėgimo lėkimo, žvilgsnis užkliūva už vyšnios ir stabteliu. Kaip sakoma vienoj dainoj: I have an audience with the Pope and I'm saving the world at eight, but if she says she needs me, everybody has to wait :)
To momentinio atsitokėjimo mums visiems labai reikia. Nes savo artimą reikia mylėti ir juo rūpintis ne tada, kai pasibaigsime darbus, o dabar. Kartais tai užtrunka vos minutę.
Jei įtariu, kad vyšnia gali nepražysti, turiu ir realių savo triukų, kaip pagreitinti šį procesą. Kartais įpilti saldinto vandens, kartais pastatyti vazą su vyšnia, kur šilčiau (netoli radiatoriaus, pavyzdžiui).
Jums gali pasirodyti, kad tik man toji vyšnia rūpi, o Tomas tik gėrisi žiedeliais. Šioje vietoje esu seno sukirpimo ir tikiu, kad tokie dalykai - vis dėlto šeimos moterų stichija. Tačiau vyšnia rūpinamės kartu ir džiaugiamės taip pat kartu.
Mano vyšnia 2012 (viena iš trijų :))) dabar atrodo taip. Oi tu vyšnia vyšnia, linkiu tau laimingai pražysti!
.JPG)
P.S. Jaučiuosi truputėlį kalta, kad šį įrašą paskelbiu jau baigiantis šiai dienai, o ne iš ryto, kai dar kai kurie iš jūsų galėjo nusiskinti ir pasimerkti šakelę, jei šio burto nežinojot. Tačiau visą savaitgalį, kiekvieną dieną iki išnaktų pakuojame medutį, arbatas, žvakes, žaisliukus. Balžeko bitės dūzgia :) Prasidėjo ne tik kalendorinė žiema. Prasidėjo dovanų metas. Jei kas dar nepasirūpino dovanėlėmis, kitą savaitgalį būsime kalėdinėje labdaros mugėje Kokonas, Žaislų muziejuje Vilniuje. Kviečiam seniai matytus susitikti, naujus - susipažinti. :)
Bet šį sykį ne "oi tu grūšia grūšia" noriu jums padainuoti. Mano daina - apie vyšnią.
Jau ketvirtus metus turime tradiciją: pirmą Advento sekmadienį pasimerkti vyšnios šaką ir laukti, kol ji sužydės iki Kūčių vakaro. Liaudies burtai sako, kad vyšniai pražydėjus netekėjusi mergina kitąmet ištekės.
Šią tradiciją pradėjau tik susipažinusi su Tomuku. Ir žiūrėkit - trejus metus ji pražydo, o aš po jų pagaliau ir ištekėjau! Cha cha, ilgai vyšnia tikrino mano atkaklumą :) O jei rimtai, žinojau aš tą burtą, tačiau buvau ji perfrazavusi kitaip: iki Kūčių pražydusi vyšnia reiškia, kad poroje/šeimoje visus metus žydės meilė. (Be kita ko, kai pirmą kartą nusiskynėme vyšnią, juk negalėjau pasakyti Tomui, su kuriuo draugavau vos keletą mėnesių, ką reiškia šitas burtas - būtų jis mane iškart metęs, kaip moterį, norinčią suvystyti!!)
Bet surimtėkim dar labiau. Prisimenu visas mūsų vyšnias: pirmąją šakelę mums nuo savo vyšnios nuskynė žvejys iš Pervalkos, kai stabtelėjom pas jį žuvies; antrąją medžiojome Vilniuje net iš dviejų kiemų (viena pasirodė per sena, kita jau tiko), trečiaisiais metais nugenėjom Tomo krikšto tėvelių kiemo vyšnią, važiuodami namo iš Druskininkų. Tada mūsų Onytei buvo vos du mėnesiai ir tai buvo pirmoji ilga kelionė iš namų...
Šiais metais turiu dvi vyšnias: Supanikavusi, kad lapkričio paskutinis savaitgalis jau ir bus Advento pradžia, nusirėžiau labai gražią šaką iš Gretos ir Aido kiemo Žvėryne, bet po to supratau, kad keturios savaitės iki Kalėdų prasideda tik šiandien, gruodžio 2-ąją! Galvojau, gal anksčiau laiko nuskinta šaka sugadins mano burtus, todėl taip namie atsirado dar dvi šakos, kurios atkeliavo net iš Kėdainių rajono vieno gerojo pasiuntinio dėka (Kęstuti,ačiū :)
Juokinga, kiek vargo dėl vyšnios :) Šakų primerkti pilni namai :)
Bet aš mėgstu simbolius ir rūpestis, kaip pražydinti vyšnios šaką, man visada virsta beveik mūsų gyvenimo metafora, kaip ir pasirodantys žiedai man reiškia, kad viskas yra gerai. Jei tik apleidžiu namus, bendravimą, savo žmogų tą paskutinį metų mėnesį, kuris pilnas bėgimo lėkimo, žvilgsnis užkliūva už vyšnios ir stabteliu. Kaip sakoma vienoj dainoj: I have an audience with the Pope and I'm saving the world at eight, but if she says she needs me, everybody has to wait :)
To momentinio atsitokėjimo mums visiems labai reikia. Nes savo artimą reikia mylėti ir juo rūpintis ne tada, kai pasibaigsime darbus, o dabar. Kartais tai užtrunka vos minutę.
Jei įtariu, kad vyšnia gali nepražysti, turiu ir realių savo triukų, kaip pagreitinti šį procesą. Kartais įpilti saldinto vandens, kartais pastatyti vazą su vyšnia, kur šilčiau (netoli radiatoriaus, pavyzdžiui).
Jums gali pasirodyti, kad tik man toji vyšnia rūpi, o Tomas tik gėrisi žiedeliais. Šioje vietoje esu seno sukirpimo ir tikiu, kad tokie dalykai - vis dėlto šeimos moterų stichija. Tačiau vyšnia rūpinamės kartu ir džiaugiamės taip pat kartu.
Mano vyšnia 2012 (viena iš trijų :))) dabar atrodo taip. Oi tu vyšnia vyšnia, linkiu tau laimingai pražysti!
.JPG)
P.S. Jaučiuosi truputėlį kalta, kad šį įrašą paskelbiu jau baigiantis šiai dienai, o ne iš ryto, kai dar kai kurie iš jūsų galėjo nusiskinti ir pasimerkti šakelę, jei šio burto nežinojot. Tačiau visą savaitgalį, kiekvieną dieną iki išnaktų pakuojame medutį, arbatas, žvakes, žaisliukus. Balžeko bitės dūzgia :) Prasidėjo ne tik kalendorinė žiema. Prasidėjo dovanų metas. Jei kas dar nepasirūpino dovanėlėmis, kitą savaitgalį būsime kalėdinėje labdaros mugėje Kokonas, Žaislų muziejuje Vilniuje. Kviečiam seniai matytus susitikti, naujus - susipažinti. :)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą